Gal per kalėdas kai buvau dar vaikas
kur gyvenau pirmą kartą savo tėvų namuose
gal miltų poreikis duonai,
kai su tėčiu važiavom pasimalt
paupiais klajojau
ir dviračiu
pakalnėm
autobuse, kai jau sužinojau, kas ten pavaizduota,
kur Juozo Mikėno Kristus
iš muziejų, bibliotekų
ar paveikslų galerijų
ar paveikslų galerijų
Gandrai jau vėl parskrido
Viešpatie, Tu viską žinai
Tu žinai, kad Tave myliu,
net jei iškirsi šaką,
net jei drevėj gyvenčiau kaip kukutis
Tėte, su mumis kartu Tu : aš, sesutė, broliukas su mama
nors ir nematyti Esama,
Po ilgo laiko Grybo pelėdą atradau netyčia
ir Biržų evangelikų reformatų bažnyčią.
Kaip lekia traukiniai
Atleisk,
Dieve, tebūna Tavo valia
Tikiu Tavo žodžiu, Viešpatie!
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą