Tegul pasibels dangus į tavo langus -
manajame telpa jis visas!
Prikarpiau paveikslėlių stačiakampių gulsčių...
Sekmadienis šiandien, ryte lijo...
Visa tai buvo vakar:
kai lietus pradeda smarkiai lyti, o saulelė vis dar švyti,
atidaryki visus langus,
tegul stebuklas skverbiasi į tavo namus,
gaivu, nereikia niekur bėgt tik kvėpuot ir žiūrėt, dar klausyt kregždučių,
grožėkitės į sveikatą, kas tikros nėra matę ar neturite laiko, kas smarkiai dirbat...
Balioną fotografuoju tokį, kokį regiu iš apačios...
Aniems krepšy reikėtų žiūronus pasiimt;
man taip matosi scena, kai iškeliu ranką su fotoaparatu;
o taip matosi, kai spektaklis pasibaigia - 
alaus vienkartinę tarą svetimos kojos po suolais sklaido;
gerai, kad ne virš galvų jos skraido, jei taip - matau kas būtų;
procesas kaip kažkur muziejuose matytuose paveiksluose - vienas tiltas - vienas kelias;
žemutinėj pily buvo šventė - minia nekantriai laukė teatro;
automobilių kaip bulvių traškučių pagalvėlių;
nuo dulkių prisvaigt galėtų man galva -
ne tiek svarbu skirtingų kojų batai - geriau jau tegul būna vietoje savi;
kai ugnys dega žiūrėt gražu - lyg stebuklas
