
Ant lapų nuo saulės spindėjo lašai,
avietė paukščiui patiko labai,
lyg iš naujo kartojosi žemės darbai.

Kur ta galva

žiūrėjo į tolumas paraudusio dangaus

žaros ar aušros - mano svajonėj:
suktųsi ratuose linksmas tas vėjas

džiaugsmą nešiotų ir bulkų visada būtų