Ant lapų nuo saulės spindėjo lašai,
avietė paukščiui patiko labai,
lyg iš naujo kartojosi žemės darbai. 
Kur ta galva
žiūrėjo į tolumas paraudusio dangaus
žaros ar aušros - mano svajonėj:
suktųsi ratuose linksmas tas vėjas
džiaugsmą nešiotų ir bulkų visada būtų
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą