Parudenėję pavakario aštuonetai ir kryžkelės

kryžiaus skersinis pagalys
spalio vidury,

panašiai ir tamsūs kontūrai po lietaus dangumi

su saule kalbasi vėl mano kely

šešėliais žmogučių,

rudintais laukais nušviestais,

kaimo toluma su karvių baubimais

tyla truputį garsia,

toluma šiek tiek artima

Tas kryžius truputį dar gyvas tik be mukelės, mažuma pasviręs

kaštonams nuogiem ir beržui lopšinę prieš žiemą dainuoja

apie baltą snieginę paklodę, kepures papuoštas ledo deimančiukais,

žuvis po ledu, paukštelius ir žvėrelius tos užuovėjos svečius,

ką seniokas dovanų jiems vėju atsiųs - apačioj, po ta lova pakiš...