Lyg nušvitimas

Ar pavyks įskaityt,
artyn prieit užrašas ant durų bauginantis toks,

tad ir nėjau,

kai privažiavau Žaiginį,

dvaro tarpdury pastovėjau,
kur nebuvo jokio panašaus užrašo,

bet labai jau viskas čia pamiršta atrodo, kad

vaizdas ne tik kameroje liejosi,

o ir akyse tarp kiaurymių
skersvėjo pustomų dulkių
priešingai kitur - kur tarp statybų dar nenušluotų -

lyg nušvitimas koks - Šiluva visa pasikeitus, atsinaujinus

tai ne sapnas Gedimino - tikrovė - kiek čia bus tos naujovės

malonus vakarinis pasivaikščiojimas tikras, o Raseiniai ne taip toli...

Vilties kelias

Už Lyduvėnų

nuo Naudvario per Lapišę yra nuostabus kelio vingis,

o viršuje lyg po dangų avinėliai lyg debesėliai, klausiu:

- Oi tu, avele, ko bėgi per kelią?

Ten kažkas parašyta buvo:

- Paskaityk man brangusis, akinių neturiu, o aukščiau neįžiūriu,

- paprašė manęs nuklydėlė.

Iš ten kur saulelė leidžiasi

avelė pasieks savąjį būrį, o

ten už miškų Šiluva maldų miestelis šventėm ruošiasi

Lietaus klajonės

Dieną vaizdas būna kitoks...

Kai nakčia lietus neužmiega
išeik pasivaikščiot po savąjį miestą ramiai

Gandrai vėl sugrįš

Lizdai tušti palikti prie Dubysos,atspindy kažko nėra,
prieš dvi dienas dar galėjau matyt jų siluetus,
o dabar horizonte tik
dangaus perliukas vienas kelionėj juos lydi,tik tu čia likai, padūkęs šunyti!

2008 8 14, rytas