Ponis ne japonas

- Plaukiam, pone - lyg sakytų man ji!

- О, jo - mintis, mat, būt man pamatyt tą ponį!

Plaukė valtys žemyn Dubysa nuo Lyduvėnų...

Jau matytas beržas pakelėj

dar balandžio mėnesio pabaigoj...

Nuo jo geležinkelio tiltas vakare saulėlydyje matos...

Labai mums patiko taip irkluoti, daugybę kartų skersomis sustoti...
Ponis buvo geranoriškai nusiteikęs ir kvietė išlipt į krantą
Jis šnekėjosi su tais, kur į viršų užbėgo, anie sakė:
- Raitelia niera, išvažiavęs, kur gerai babkių jam duod, a mums žuolie i čia gera, tai ir lakstom kaip patrakę - net žvengdami...
Sustojom plaukikai atsipūst ir žariją dešrelių pasikepimui įpūst -
ilgai dešrelės tame pilve vartėsi, kol dar porą valandėlių irstėmės...
Netrukus pasigirdo mūšos šniokštimas, tegul kažkam tebus tik pirmas blynas,
prie malūno liekanų, tarp akmenų strigo valtys ir teko prisimint,
kad už šakų nepatariama įsikibt...
Dubysa lyg amžių rašinys - nugrimzdo skrandin lašinys,
dundėjo tiltu traukinys - galėjo būt ir ešerys - po tiltu...
kažkas vis kūrė posmą skambų:

Prie Tvarkantės ant akmenėlio stovėjo sūnaitėlis stovėjo

Už tiltelio laukė tėvas motinėlė

Per Dubysą oplia!
Prie Laužų dangus liepsnojo,

vėjas sklaidė debesis it žarijas,
kažkur tame kieme baigėsi diena,
šventės baigėsi ir man,
reik sugrįžt kol dar šviesu...
2008 birželio 24 dienos dangaus gaisras
lyg teatro rampos šviesa, kur
nakties dangaus spektaklis dar tik prasidės, dekoracijos pasikeis:
nusileis gal ateivių laivas ir visus gandrus į laisvę vėl paleis,
epizoduose galėjo būti lapė, kiškis, usūrinis šuo,
stirnelė šuoliuojanti per geltonuojantį grikių lauką...

"Žemaičių žemės" žurnalas (2006 m. Nr. 1). Iškalbinga Raseinių žemė

"Žemaičių žemės" žurnalas (2006 m. Nr. 1). Iškalbinga Raseinių žemė: "Anulyno senkapis yra 600 m į P nuo Anulyno kaimo, 500 m į PV nuo plento Kaunas–Raseiniai, 350 m į ŠV nuo Šaltuonos upės dešiniojo kranto, 100 m į R nuo buvusios Marcelinos Milašienės sodybos. Čia ariamoje dirvoje prieš Antrąjį pasaulinį karą rasta žmonių kaulų, ietigalis („pike“), kitokių radinių12. 1986 m. KVBVI (vad. V. Valickis) senkapio teritorijoje ištyrė 47,5 m2 dydžio bendrą plotą, rado 6 griautinius XVIII–XIX a. kapus. Mirusieji buvo laidoti karstuose, sukaltuose geležinėmis vinimis (rasta 15 geležinių vinių)13. Tyrinėta vėlyvų kaimo kapinaičių teritorija. Kasinėjimų metu senkapio teritoriją kertančio lauko kelio paviršiuje rasta žalvarinė apyrankė storėjančiais daugiakampiais galais (saugoma VDKM)14. Tokios apyrankės – būdinga vidurinio geležies amžiaus laidojimo paminklų įkapė ir datuojamos V–VI a.15. Jos rodo, kad čia būta ankstesnių nei aptariamas laikotarpis amžiaus kapų. Tai leidžia daryti prielaidą, kad čia yra ir vėlyvojo geležies amžiaus palaidojimų."

Kairėj karpiams gamina pašarą, bet nebūtinai tik jiems,

tvenkiny juos veisia, maitina,

o dešiniau to konteinerio -

ten karpius kepa ir patiekia...

Kaip išgerta dauba, negi visus išvalgė - ne, likusius į kitą baseiną suvarė...
Lyg iš nuostabos išsižiojęs stovi senas medis:

- Kas tau sakė, kad aš beržas - kamienas juk ne baltas?
Biliūnų jaučiai tokie ramūs gyvūnai - galėtų būt mokslo pirmūnai,

vos mane pamatę atkiūtino pasilabyt...

Baltukas labai žingeidus ir tas jo rupšnojimas visas - buvo pasakojimas -
tyli paslaptis... Apie upelį Anulyną

Girkalnio pilys - kokio karaliaus - Katino to...

Kavos tirščiai balkone

alaus dar tik misa nesurūgus - aš savo dainoje - šviežių apynių kvapo pasiilgęs
kažkas ten apačioje, o aš dar viršuje - piliakalnio...
pro durų pravėrą šviesa apakino mane, ką sumalto maišan man įpils,
jis apgavo ar ne? Į Šiluvą ne tuo gal keliu atvažiavau? Bet vistiek esu čia...
Mano katinas - jis draugas - pasitinka tarpdury visada...

Balionas

karšto oro gūsis iš apačios į viršų,

kai į katinus žiūrėjau, man pasigirdo

prisiminiau, kad buvo toks paveikslėlis vieną dieną
sekmadienio pavakarę panašus apratas praskrido
virš Raseinių miesto parko...
Kažkas man sakė "Labas"
iš taip aukštai jo veido nesimato, o gal man tik pasigirdo - jie garsiai sau kikeno...
ten tolumoj balionas skrido - kažkaip nuotaika ir man pakilo...

Diena sapne kupranugario apie

Lyduvėnų tiltą nakties migloje
mėnulį, piliakalnį prie Gryžuvos, keliauninkas matė,
kaip voras kabėjo savo tinkle - budėdamas sapnavo jis -

Šiluvos miestelio pokyčius akivaizdžius,
prie Bridvaišio šernus su kiaulėm susigiminiavusius,vakaro žarą neblėstančią visą kiaurą naktį,

birželio penkioliktos sekmadienio Šiluvoj - kuo patikėt
statybos aplink skleidžia savo triukšmus ir paukščiams

statulėlė nulipo apsipraust - atostogos jau greit pasibaigs

- kitiems dar tik bus...